
Vabzdžiai nyksta, nes yra labai jautrūs
Vabzdžiai yra vieni jautriausių aplinkos pokyčiams organizmų. Dėl trumpo gyvenimo ciklo ir greitos reakcijos į taršą, buveinių nykimą ar klimato pokyčius jie laikomi svarbiais bioindikatoriais, rodančiais ekosistemos būklę. Pasikeitus temperatūrai, drėgmei, augalijos sudėčiai ar padidėjus taršai, vabzdžių gausa ir rūšinė sudėtis gali greitai pasikeisti. Net jei šią vasarą jus erzino pulkai uodų, o soduose puotavo amarai, tai dar nereiškia, kad vabzdžių rūšių ir jų populiacijų nemažėja. Vienų vabzdžių galime matyti daugiau, tačiau tuo pat metu kitų rūšių gali sparčiai mažėti.
Vabzdžių nykimo priežastys įvairios
Viena iš vabzdžių nykimo priežasčių – natūralių buveinių nykimas. Plečiantis miestams ir žemės ūkiui, mažėja natūralių pievų, pelkių ir miškų plotai, kuriuose vabzdžiai randa maisto, prieglobstį ir vietas veistis. Per pastaruosius šešis dešimtmečius, 1960–2019 m., beveik trečdalyje pasaulio sausumos teritorijos pasikeitė žemės naudojimo paskirtis. Dėl to natūralios buveinės buvo sunaikintos arba suskaidytos į mažesnius, izoliuotus plotus.
Didelę įtaką vabzdžiams daro intensyvi žemdirbystė ir pesticidų naudojimas. Žemės ūkyje naudojami insekticidai ir kitos augalų apsaugos priemonės gali paveikti ne tik kenkėjus, bet ir naudingus vabzdžius – bites, kamanes, drugius bei kitus apdulkintojus. Pesticidai gali tiesiogiai pražudyti vabzdžius, sutrikdyti jų orientaciją, dauginimąsi ar gebėjimą susirasti maisto. Be to, dėl intensyvaus žemės ūkio naudojimo mažėja žydinčių augalų įvairovė, todėl vabzdžiams lieka mažiau maisto ir tinkamų buveinių. Daugiau apie pesticidų poveikį vabzdžiams skaitykite šiame straipsnyje.
Didelę įtaką vabzdžiams daro ir klimato kaita. Kintanti temperatūra veikia augalų vegetaciją, žydėjimo laiką ir vabzdžiams prieinamo maisto kiekį. Daugelis vabzdžių yra prisitaikę prie tam tikrų klimato sąlygų, todėl šylant klimatui kai kurios rūšys migruoja į kitas teritorijas, o kitos nebesugeba prisitaikyti, išgyventi ar sėkmingai daugintis.
Problemų kelia ir dažnėjančios sausros. Jos gali sumažinti žydinčių augalų ir žiedadulkių kiekį, todėl apdulkintojams tampa sunkiau rasti pakankamai maisto.
Kintant klimatui, Lietuvoje gali įsikurti ir naujos invazinės vabzdžių rūšys. Jos gali konkuruoti su vietinėmis rūšimis dėl maisto ir gyvenamųjų vietų, o kai kurios gali pernešti ligas, kurioms vietinės rūšys nėra pakankamai atsparios.
Vabzdžių nykimui įtakos turi ir ligos bei parazitai. Pavyzdžiui, Varroa destructor erkė yra viena svarbiausių medunešių bičių šeimų nykimo priežasčių. Ji silpnina bičių šeimas ir gali prisidėti prie jų žūties. Apie bičių svarbą žmogui skaitykite čia.
Kodėl svarbu juos išsaugoti?
Svarbu suprasti, kad vabzdžiai yra glaudžiai susiję su kitomis ekosistemos dalimis. Jie apdulkina augalus, yra maistas kitiems gyvūnams ir dalyvauja skaidant organines medžiagas. Vienos vabzdžių rūšies nykimas gali paveikti ir kitas su ja susijusias rūšis, taip pat ir augalų rūšinę sudėtį. Augalai yra tiesiogiai susiję su mūsų maistu, o daugelio augalų dauginimuisi svarbus vabzdžių atliekamas apdulkinimas. Todėl vabzdžių apsauga yra svarbi visos ekosistemos pusiausvyrai bei žmogaus gerovei.