
Plėšrieji ir parazitoidiniai vabzdžiai – mūsų sodo sergėtojai
Mūsų sodus nuo kenkėjų reikšmingai saugo plėšrieji vabzdžiai. Tai boružės, auksaakės, plėšriosios blakės, žygiai ir daugelis kitų. Taip pat verta paminėti ir parazitoidinius vabzdžius, kurie vystosi kito vabzdžio kūne ar ant jo ir galiausiai jį nužudo. Pavyzdžiui, parazitoidinės vapsvos ir tachinos.
Reikia ne tik grobio
Sode maisto kenkėjams apstu. O kaip yra su vabzdžiais, kurie minta šiais augalų ėdrūnais? Jiems reikia ne tik grobio, bet ir vietos gyventi, slėptis, žiemoti bei rasti maisto tada, kai kenkėjų dar nėra daug, pavyzdžiui, anksti pavasarį. Todėl, norėdami pritraukti plėšriųjų vabzdžių, turime pasirūpinti visa jų gyvenamąja aplinka.
Kaip sukurti tinkamas sąlygas naudingiems plėšriesiems vabzdžiams?
Sode ar darže galime pastatyti vabzdžių namelį, kuriame prieglobstį ras auksaakės, boružės ar kiti plėšrieji vabzdžiai. Tačiau namelio statymas bus mažai naudingas, jei nepasirūpinsime kitomis vabzdžių reikmėmis.
Vienas svarbiausių dalykų – auginti kuo įvairesnius augalus ir nepaversti sodo sterilia erdve. Žydintys augalai suteikia maisto daugeliui suaugusių vabzdžių: nektaro ir žiedadulkių reikia įvairiems apdulkintojams, taip pat ir kai kuriems plėšriesiems vabzdžiams. Pavyzdžiui, žiedmusių ir auksaakių suaugėliai minta nektaru, o jų lervos – amarais ir kitais smulkiais kenkėjais. Ypač naudingi skėtiniai augalai, tokie kaip krapai, pankoliai, salierai ar morkos, jei joms leidžiame pražysti. Juos mėgsta įvairūs vabzdžiai, nes nektarą šiuose žieduose lengva pasiekti.
Verta auginti ir skirtingu metu žydinčius augalus, kad vabzdžiams maisto netrūktų nuo pavasario iki rudens. Anksti pavasarį jiems svarbūs pirmieji pražystantys augalai, o vasarą ir rudenį – įvairios žydinčios gėlės, prieskoniniai augalai, krūmai bei medžiai. Kuo ilgesnį laiką sode žydi skirtingi augalai, tuo daugiau galimybių rasti maisto turi įvairios vabzdžių rūšys.
Tankesni augalų plotai, nenupjautos žolės kampeliai ar žievės plyšiai pasitarnauja kaip slėptuvės, o lapų paklotė, šakos ir šakelės, akmenys ar kitos natūralios sodo vietos – prieglobsčiu žiemojantiems vabzdžiams. Kuo įvairesnė aplinka, tuo daugiau skirtingų gyventojų joje gali įsikurti.
Vabzdžiams, kaip ir kitiems gyvūnams, reikalingas vanduo. Sode galima įrengti nedidelį seklų vandens indą. Į jį įdėjus akmenėlių, šakelių ar kitų iš vandens kyšančių objektų, vabzdžiai turės kur nutūpti ir galės atsigerti.
Plėšriesiems vabzdžiams, be abejo, turime sode palikti ir grobio. Paradoksalu, tačiau sode turi likti ir kenkėjų – amarų, vikšrų, tripsų ir kitų smulkių organizmų, kad plėšrieji vabzdžiai ir jų lervos turėtų kuo maitintis.
Gamta padeda mums
Turime pasistengti sukurti tokį sodą, kuriame kenkėjų skaičių padėtų reguliuoti pati gamta. Toks sodas pasižymi augalų ir buveinių įvairove: leiskime veją papildyti įvairiais žolynais, sodą apsodinkime įvairiais medžiais, žydinčiais krūmais ir gėlynais, palikime lapų paklotę, įkomponuokime negyvo medžio rąstigalį. Tuomet šalia įsikurs daugybė gyvybės, kuri sukurs darniai veikiančią ekosistemą.