
Augalų skleidžiami garsai mokslininkus domina jau daugiau nei šimtą metų. Jie pastebėjo, kad augale kylant vandeniui gali atsirasti labai trumpi, žmogaus ausiai negirdimi garsai. 1966 metais vienas iš šių tyrimų pradininkų Johnas Milburnas kartu su Richardu Johnsonu nustatė, kad tokie garsai gali atsirasti vandens transportavimo sistemoje susidarant mažiems oro burbuliukams. Šiuos labai silpnus garsus mokslininkai galėjo užfiksuoti specialiais jutikliais.
Augalai skleidžia garsus, kai patiria stresą
2023 metų tyrime mokslininkai nustatė, kad stresą patiriančių augalų garsus galima užfiksuoti ne tik jutikliais, bet ir per atstumą – kaip oru sklindančias garso bangas. Tyrėjai tyrė pomidorų ir tabako augalus. Kai augalai buvo pažeisti arba kentėjo dėl vandens trūkumo, jie pradėjo skleisti trumpus ultragarso impulsus. Šie garsai žmogaus ausiai negirdimi, tačiau pavertus juos žmogui girdimu dažniu, juos galima įsivaizduoti kaip trumpus spragtelėjimus ar trakštelėjimus, kurie pasigirsta atskirais impulsais. Specialiais mikrofonais užfiksuoti garsai buvo skirtingi priklausomai nuo augalo rūšies ir jo būklės. Tai reiškia, jog vandens trūkumą patiriantis augalas skleidė kitokius garsus nei nukirptas augalas. Tyrėjai netgi sukūrė kompiuterinį modelį, kuris pagal šiuos garsus 70 % tikslumu galėjo nustatyti, ar augalas buvo sveikas, jam trūko vandens ar buvo pažeistas. Tyrėjai taip pat užfiksavo ultragarso impulsų kituose augaluose (kviečiuose, kukurūzuose, vynuogėse ir kt.), todėl manoma, kad panašus reiškinys gali būti būdingas ir daugiau augalų rūšių.
Klausantis augalų galima taupyti vandenį – ateities žemdirbystė
Tai, jog galima užfiksuoti ir atpažinti vandens trūkumą patiriančio augalo skleidžiamus garsus, yra didelė pažanga ir ateityje gali būti pritaikoma tiksliosios žemdirbystės srityje. Tai gali leisti tiksliai nustatyti augalo poreikį vandeniui ir taupiau jį naudoti, taip tausojant ribotus Žemės gėlo vandens išteklius.