Ar žinai kaip augalai ginasi nuo pavojaus?

caterpillar, butterfly caterpillar, nature, close up, green, insect, animal, stage of development, life, hairy, plant, wolf down, grow, caterpillar, caterpillar, caterpillar, caterpillar, caterpillar

                Nors augalai neturi smegenų ir nervų sistemos, jie geba pajusti, kai yra pažeidžiami, ir labai greitai į tai sureaguoti. Pažeidus vieną lapą, augale gali pasklisti signalas, kuris suaktyvina gynybines reakcijas ir kitose, nepažeistose jo dalyse.

Kaip augalai ginasi nuo kenkėjų?

                Reaguodamas į pažeidimą, augalas gali aktyvuoti chemines gynybos sistemas. Pavyzdžiui, kai vabzdys pradeda graužti augalo lapą, augalas gali pradėti gaminti arba sukaupti daugiau medžiagų, kurios vabzdžiams yra nuodingos, atbaidančios arba apsunkina maisto virškinimą. Kitaip tariant, augalas tampa vabzdžiui mažiau skanus ir patrauklus.

                Tačiau augalas gali gintis ir dar įdomiau. Pažeistas augalas gali pradėti skleisti lakias organines medžiagas, kurias kartais galime ir užuosti. Šios medžiagos siunčia signalą plėšriesiems vabzdžiams ar parazitoidinėms vapsvoms, kurie minta augalo kenkėjais. Taip augalas praneša, kad čia yra jų grobio. Įdomu tai, jog augalas reaguoja ne tik į tai, kad jo lapas buvo sužalotas, bet ir į besimaitinančio vabzdžio burnos išskyrų cheminę sudėtį. Pagal tai augalas išskiria tam tikrą kvapą, kuris pritraukia būtent tuos plėšriuosius vabzdžius, kurie gali padėti atsikratyti kenkėjo.

                Pažeidimo vietoje augalas gali sustiprinti savo audinius, kad vikšrui ar vabzdžiui augalas būtų sunkiau įkandamas, o apie pavojų pasiųstas signalas gali pasiekti ir tolimesnes augalo dalis, kurios taip pat pradeda ruoštis gynybai.

Augalai gali iš anksto pasiruošti pažeidimui

                Augalas gali ne tik reaguoti į jau įvykusį pažeidimą – gavęs signalą, jis gali iš anksto pasiruošti kitam puolimui. Pavyzdžiui, pjaunant žolę pažeisti lapai labai greitai išskiria lakiuosius junginius, kurie mums pažįstami kaip šviežiai nupjautos žolės kvapas. Tyrimai rodo, kad šiuos junginius aptikusi nepažeista šalia esanti žolė iš anksto aktyvina dalį sistemų, kurios naudojamos reaguojant į pažeidimą. Tai reiškia, kad vėliau pažeidus šią žolę, jos gynybinė reakcija gali prasidėti greičiau ir būti stipresnė.

Kaip augalai ginasi nuo ligų?

                Daugeliui augalų yra būdinga gynybinė reakcija prieš ligos sukėlėjus, kuri pasireiškia greita ląstelių žūtimi patogeno patekimo vietoje. Taip augalas izoliuoja užkrėstą vietą ir gali apriboti ligos plitimą į sveikus audinius.

Augalai yra stipresni, nei mums atrodo

                Taigi augalas negali atsitraukti ar pabėgti nuo pavojaus, tačiau tikrai nėra ir bejėgis – jis gali pajusti pažeidimą, perduoti signalą kitoms savo dalims ir įjungti įvairias gynybos priemones. Todėl ne visuomet reikia skubėti augalui padėti, o darže ir žemės ūkyje augalų apsaugos priemones verta naudoti tik įvertinus, ar jų iš tiesų reikia.