
Nuotraukos autorius: Valdonė Gudaitienė. Šparaginė pupelė, su ant šaknų matomais bakterijų gumbeliais.
Šparaginės pupelės, žirniai, pupos, sojos, dobilai, lubinai, liucernos – tai pupiniai augalai, gebantys bendradarbiauti su azotą fiksuojančiomis bakterijomis. Jų šaknyse susidaro gumbeliai, kuriuose šios bakterijos gyvena. Jos geba paimti azotą iš atmosferos ir paversti jį augalui prieinama forma.
Pupinių augalų ir bakterijų abipusė nauda
Augalas bakterijoms tiekia fotosintezės metu pagamintus organinius junginius, kurie teikia bakterijoms energiją, o bakterijos padeda augalui apsirūpinti azotu – vienu svarbiausių augimui reikalingų elementų.

Nuotraukos autorius: Valdonė Gudaitienė. Šparaginė pupelė, su ant šaknų matomais bakterijų gumbeliais.
Kokia pupinių augalų nauda daržui, žemės ūkiui ir aplinkai?
- Dirvožemio derlingumas. Į sėjomainą įtraukti pupiniai augalai gali prisidėti prie dirvožemio azoto atsargų papildymo ir pagerinti sąlygas po jų auginamiems augalams. Tai naudinga ir mažame darže, ir dideliame ūkyje.
- Mažesnis sintetinių mineralinių azoto trąšų poreikis. Tinkamai suplanuota sėjomaina su pupiniais augalais gali sumažinti mineralinių azoto trąšų poreikį, padėti taupyti išteklius ir mažinti žemės ūkio poveikį aplinkai.
- Vandens apsauga. Kai azoto trąšų panaudojama daugiau, nei augalai gali įsisavinti, nitratai gali išsiplauti iš dirvožemio ir patekti į gruntinius vandenis. Azoto ir fosforo junginių perteklius, patekęs į vandens telkinius, taip pat gali skatinti eutrofikaciją – pernelyg intensyvų dumblių ir melsvabakterių augimą, dar vadinamą vandens žydėjimu. Vanduo tampa drumstesnis, povandeninius augalus pasiekia mažiau šviesos, sumažėja deguonies kiekis vandenyje ir dėl to nukenčia vandens gyvūnai, augalai bei visa vandens ekosistema.
- Dirvožemio būklės apsauga. Ilgalaikis kai kurių mineralinių azoto trąšų naudojimas gali skatinti dirvožemio rūgštėjimą. Todėl pupinių augalų įtraukimas į sėjomainą padeda mažinti priklausomybę nuo mineralinių trąšų, tuo pačiu apsaugant dirvožemį nuo trąšų sukeliamo rūgštėjimo.
Svarbu dirvoje palikti augalines liekanas
Tik svarbu prisiminti: didelė dalis pupinio augalo sukaupto azoto lieka jo lapuose, stiebuose ir šaknyse. Kai augalų liekanos suyra, dalis šio azoto grįžta į dirvožemį ir gali būti pasisavinama kitų augalų. Todėl norint šią naudą perduoti kitiems augalams, svarbu jų liekanas palikti dirvoje. Jei visą derlių ir augalų liekanas išnešame iš daržo, didelę dalį azoto išsinešame kartu.
Gamta mums padeda
Pupinių augalų ir bakterijų sąjunga – vienas iš gamtos procesų, kurį galime pasitelkti tvariau augindami maistą ir mažindami neigiamą žemės ūkio poveikį aplinkai.