Ar grasinimas skatina medį derėti?

A picturesque apple tree in full bloom stands in a lush green field during spring, capturing the essence of nature.

               Tikriausiai esame girdėję pasakojimą, kad pagrasinus medžiui jį nukirsti, kitais metais jis apsipila vaisiais. Ar medis iš tiesų supranta mūsų žodžius ir, išsigandęs kirvio, nusprendžia pasistengti? Mokslinių įrodymų, kad augalas suprastų žmogaus žodžius ar grasinimą ir dėl to pradėtų gausiau derėti, nėra.  

Senolių išmintis turi pagrindo

                Tačiau šio pasakojimo šaknyse slypi ir tiesos. Jei obelis ar kriaušė kelerius metus iš eilės neduodavo derliaus, senoliai grasinimo ritualo metu ne tik žodžiais sukalbėdavo, bet dažnai kirvio nugarėle suduodavo į kamieną arba įpjaudavo žievę. O ir dabar mūsų ištartus žodžius dažnai seka visai žemiški veiksmai – gausesnis patręšimas ar genėjimas. Tad kitų metų derlius gali būti nulemtas ne grasinimo, o to, kas buvo padaryta po jo. Be to, augalai iš tiesų labai jautriai reaguoja į mechaninius dirgiklius, todėl fizinis poveikis, pavyzdžiui, įpjovimas ar genėjimas, gali paveikti ir augalo dauginimąsi – žydėjimą bei vaisių formavimąsi.              

Kas skatina medį derėti?

                Štai žievės įpjovimą, tiksliau – kontroliuojamą kamieno ar šakos žiedavimą, patyrę sodininkai taiko jau seniai. Iškart po žieve esančiu audiniu – floema – iš lapų į kitas medžio dalis keliauja fotosintezės metu pagaminti cukrūs ir kitos organinės medžiagos. Pažeidus šį audinį, gali sutrikti šių medžiagų transportas ir dalis angliavandenių imti kauptis virš pažeistos vietos. Tyrimų apžvalga rodo, kad toks poveikis gali skatinti žiedinių pumpurų formavimąsi.