Greitosios mados pasekmės – neaprėpiami sąvartynai

d4e3cdbf bdf3 447e 8ca2 adec37f42e28

                Įsivaizduok dykumą, kurioje vietoje kopų stūkso kalnai džinsų, marškinėlių, striukių ir suknelių. 2022 metais šios atliekų sankaupos buvo fiksuojamos palydovinėse nuotraukose. Tai ne filmo scena, o tikrovė šiaurės Čilėje, Atakamos dykumoje. Čia jau daugiau nei dešimtmetį besikaupiančios tekstilės atliekos tapo ryškiu greitosios mados ir perteklinio vartojimo simboliu.

Kodėl drabužiai keliauja į dykumą?

                Dauguma Lotynų Amerikos šalių (įskaitant Argentiną, Braziliją, Kolumbiją, Meksiką ir Peru) įvedė drabužių importo draudimus, siekdamos apsaugoti savo nacionalinę tekstilės ir mados pramonę bei išvengti drabužių sąvartynų keliamų grėsmių. Tuo tarpu Čilė netaiko jokių muitų ir neriboja importo kiekių, reikalauja tik dezinfekuoti siuntas. Todėl čia plūsta didžiuliai kiekiai dėvėtų drabužių – daugiausia iš Europos, Jungtinių Amerikos Valstijų ir Azijos, – kurie vėliau rūšiuojami. Dalis jų būna prastos būklės, pasenę, sunkiai parduodami arba pagaminti iš menkaverčių medžiagų. Pavyzdžiui, 2021 m. į Čilę pateko 126 000 tonų tekstilės gaminių, iš kurių 75 proc. buvo pripažinti netinkamais naudoti. Tai, ko nepavyksta parduoti ar panaudoti, dažnai neteisėtai išmetama dykumos apylinkėse.

Skaičiai iškalbingi

                2024 m. paskelbtoje UNECE ir ECLAC ataskaitoje nurodoma, kad nuo 2012 m. Alto Hospicio apylinkėse, Čilės Atakamos dykumoje, pradėjo formuotis nelegalūs drabužių ir kitų tekstilės gaminių sąvartynai. Šie sąvartynai užima apie 300 hektarų plotą, o juose sukaupta maždaug 30 000 tonų tekstilės atliekų. Dalis atliekų deginama vietoje.

Drabužių atliekos ir jų deginimas pavojingi aplinkai ir žmogaus sveikatai

                Dauguma drabužių pagaminti iš sintetinių pluoštų, pavyzdžiui, poliesterio, arba mišrių medžiagų, kurias sunku perdirbti. Tokie audiniai natūralioje aplinkoje gali išlikti labai ilgai, o jiems yrant gali išsiskirti smulkios plastiko dalelės. Audiniuose taip pat gali būti dažiklių ir kitų cheminių medžiagų. O deginant drabužius, kaip nelegaliai yra daroma dykumoje, į aplinką išsiskiria sunkieji metalai, rūgštinės dujos, kietosios dalelės ir dioksinai. Šios medžiagos kenkia netoliese gyvenančių žmonių sveikatai ir daro žalą vietos aplinkai. Papūtus vėjui, tarša pasklinda ir tolimesniuose regionuose.

Atakamos dykumos sąvartynas – greitosios mados pasekmės

                Atakamos dykumos drabužių sąvartynas atskleidžia pasaulinės mados sistemos trūkumus: drabužiai gaminami dideliais kiekiais, kolekcijos greitai keičiamos, drabužiams trūksta kokybės, o pirkėjai skatinami nuolat atnaujinti garderobą.

                Ataskaitoje nurodoma, kad pasaulinė dėvėtų drabužių prekyba per keturis dešimtmečius išaugo septynis kartus. Vis dėlto pakartotinis naudojimas ne visada yra tvarus sprendimas, jei eksportuojama daugiau drabužių, nei gavėjų rinkos gali parduoti ar panaudoti. Tai aiškiai rodo Čilės pavyzdys

Ką galime pakeisti mes?

                Drabužių gamybos mastą reguliuoja vartotojas ir jo norai. Jei yra paklausa, atsiranda ir pasiūla. Todėl kiekvienas galime prisidėti prie mažesnio tekstilės atliekų kiekio:

  • Pirkti apgalvotai. Prieš įsigyjant naują drabužį verta paklausti savęs, ar tikrai jo reikia.
  • Rinktis ilgaamžiškumą. Kokybiški, lengvai taisomi drabužiai gali tarnauti ilgiau.
  • Naudoti pakartotinai. Geros būklės drabužius galima parduoti, dovanoti ar perduoti tiems, kam jų reikia.
  • Taisyti ir kūrybiškai pritaikyti. Nedidelis taisymas gali pratęsti drabužio gyvenimą.
  • Atsakingai tvarkyti tekstilės atliekas. Netinkamus dėvėti drabužius reikia atiduoti į tam skirtas surinkimo vietas, vadovaujantis vietos taisyklėmis.

                Daugiau apie tai, ką gali žmogus, kurdamas tvaresnį rytojų, skaitykite šiame straipsnyje.

Svarbiau nei rūšiavimas – atsakingas pasirinkimas

                Atakamos dykumos tekstilės kalnai parodo, kaip pasaulinės mados pramonės veikimo modelis gali sukelti aplinkosaugos pasekmių toli nuo drabužių gamybos ir pirminio vartojimo vietų. Svarbu prisiminti, kad ne kiekvienas į tekstilės konteinerį įmestas drabužis bus perdirbtas ar panaudotas iš naujo. Todėl tvariausias pirmasis žingsnis – mažinti nereikalingų pirkinių ir atliekų kiekį. Geriausia atlieka yra ta, kurios išvis nesukuriame. Mūsų vartojimas aplinką veikia kur kas plačiau, nei galime įsivaizduoti.