Turintys nors mažą žemės lopinėlį šiandien gali pasidžiaugti savo užaugintu derliumi. Prasidėjo daržovių ir kitų sodo gėrybių sandėliavimo, konservavimo ir kitokio pasiruošimo žiemai metas. Nebūtinai visada finansiškai ir laiko prasme apsimoka tai daryti, tačiau žmogui emocinė vertė didžiulė. Štai aš užauginau, man pavyko ir dar gamtai draugišku būdu! Tai tikrų tikriausias antidepresantas.
Ir aš taip darau kismet ir didžiuojuosi, jog sugebėjau šeimą aprūpinti daržovėmis, žolelėmis, uogomis ir vaisiais. Ir ne bet kokiomis gėrybėmis, o užaugintomis be sintetinių trąšų ir cheminių augalų apsaugos priemonių. Esu retas lankytojas parduotuvės daržovių ir vaisių skyriuje.
Bet tai dar ne viskas, kuo galiu pasidžiaugti. Pažvelgus plačiau, savų daržovių, vaisių ir uogų auginimas dažnu atveju prisideda ir prie aplinkos taršos mažinimo. Ilgą kelią nukeliauja pomidoras ar obuolys, kol pasiekia galutinį vartotoją. Pirmiausia juos reikia užauginti, patręšti, apsaugoti nuo ligų ir kenkėjų, nuimti derlių, išrūšiuoti, supakuoti, atvėsinti, sandėliuoti ir galiausiai atgabenti iki prekybos vietos. O tada – dar ir parsivežti namo. Kiekvienas šios grandinės etapas gali pareikalauti energijos ir kitų išteklių, todėl prisideda prie maisto aplinkosauginio pėdsako. Naujausiais FAO duomenimis, 2023 m. pasaulinės žemės ūkio ir maisto sistemos išmetė 16,5 mlrd. tonų CO₂ ekv. Tai sudarė apie 32 proc. visų dėl žmogaus veiklos pasaulyje išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų. O štai turint savo sodą, produkto kelionė iki lėkštės – vos keli žingsniai.
Ką rodo tyrimai?
Tai, kad savų gėrybių auginimas iš tiesų gali turėti aplinkosauginės naudos, rodo ir moksliniai tyrimai. Pavyzdžiui, Čekijoje atliktame tyrime buvo analizuojami 775 maistą auginantys namų ūkiai. Remdamiesi tyrimo duomenimis ir skaičiavimais, jie įvertino, kad savų gėrybių auginimas galėjo padėti sumažinti apie 42–92 kg CO₂ ekv. emisijų vienam žmogui per metus, palyginti su atitinkamo kiekio įprastai perkamos produkcijos gamyba. Tyrimas taip pat parodė, kad teigiamo poveikio aplinkai nesumažino nei per didelis pramoninių trąšų naudojimas, nei automobilių transportas į sodus.
Nuo ko priklauso maisto poveikis aplinkai?
Maisto poveikis aplinkai priklauso nuo daugybės dalykų – kaip jis buvo auginamas, kiek energijos sunaudota šildant šiltnamius, kaip produktas buvo transportuojamas ir iš kur, kiek laiko bei kokiomis sąlygomis laikomas, kaip pakuojamas. Didelę maisto poveikio aplinkai dalį lemia tai, kas vyksta pačiame ūkyje, dar prieš produktui iškeliaujant iš jo. Įtakos turi naudojamos trąšos ir augalų apsaugos priemonės, pasirinktas žemės dirbimo būdas, kuro ir energijos sąnaudos, vandens naudojimas.
Žemės dirbimo poveikis aplinkai
Įprastinis žemės dirbimas ariant ir kultivuojant dirvožemį yra pakankamai žalingas aplinkai, dirvai, jos savybėms, biologinei įvairovei, vandens telkiniams. Toks žemės dirbimas yra ir mažai našus, reikalaujantis daug darbo laiko ir energijos sąnaudų. Tuo pačiu daugkartinis žemės ūkio agregatų važinėjimas po dirvą, sudeginant didelius kiekius degalų, stipriai teršia aplinką šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis. [Buragienė, 2013] Dėl šių priežasčių pasaulis vis plačiau pradėjo naudoti tausojamąsias žemės dirbimo technologijas, tokias kaip tiesioginė sėja (no-till), juostinis dirbimas (strip-till), minimalus/seklus žemės dirbimas (pavyzdžiui, vietoje gilaus arimo naudojant seklų kultivavimą, diskiniais dirbimo padargais), mulčiavimas.
Trąšų ir pesticidų daroma žala gamtai
Perteklinis ir netinkamas sintetinių trąšų naudojimas gali turėti neigiamą poveikį aplinkai. Dalis maistinių medžiagų gali iš dirvožemio patekti į vandens telkinius, prisidėti prie vandens taršos ir eutrofikacijos, galinčios sukelti vandens žydėjimą bei deguonies trūkumą. Azoto trąšų naudojimas taip pat susijęs su šiltnamio efektą sukeliančių dujų, ypač azoto suboksido (N₂O), išmetimu į atmosferą.
Cheminiai augalų apsaugos produktai, tokie kaip insekticidai, fungicidai ir herbicidai, gali paveikti ne tik kenkėjus, ligų sukėlėjus ir piktžoles, bet ir kitus gyvus organizmus bei pačią aplinką. Pesticidai gali patekti į dirvožemį, o lietus juos gali nuplauti į upelius, ežerus ar kitus vandens telkinius. Ten jie gali paveikti įvairius dirvožemio ir vandens organizmus, o kai kurios medžiagos aplinkoje gali išlikti ilgiau.
Pesticidai taip pat gali paveikti augalus ir gyvūnus, kuriems jie nebuvo skirti. Pavyzdžiui, naikinant piktžoles pašalinami augalai, kuriais minta įvairūs vabzdžiai bei kiti gyvūnai. Sumažėjus augalų įvairovei, gyvūnams gali trūkti maisto ir vietų pasislėpti ar veistis. Pesticidų likučiai taip pat gali patekti į gyvūnų maistą ir paveikti kitus organizmus.
Todėl pesticidų poveikis neapsiriboja vien tuo kenkėju ar augalu, kurį norima sunaikinti. Naudojant juos dideliais kiekiais arba netinkamai, gali būti pažeidžiama gamtos pusiausvyra ir mažėti biologinė įvairovė. Apie pesticidų poveikį naudingiesiems vabzdžiams plačiau rašau straipsnyje Pesticidų poveikis vabzdžiams: kodėl nukenčia ne tik kenkėjai?.
Taršos mažinimo priemonės
Tad ypač svarbu tai, kad savo darže galime rinktis ne tik tai, ką auginame, bet ir kaip auginame. Mažiausią žalą aplinkai padarysime, jei kompostuosime augalines liekanas ir kompostą grąžinsime atgal į daržą, naudosime mėšlą, žaliąją trąšą, mulčią, taikysime sėjomainą, mažiau judinsime dirvą ir stengsimės ją išlaikyti visuomet uždengtą augalais, taupysime vandenį, rinksimės atsparesnes veisles, o pastebėję kenkėją, pirmiausia ieškosime biologinio ar mechaninio kovos bPesticidų poveikis vabzdžiams: kodėl nukenčia ne tik kenkėjai?ūdo, nesigriebdami pesticidų. Pagaliau savame darže užaugintoms gėrybėms nereikia pakuotės arba jos reikia gerokai mažiau. O jei dėl jų nereikia važiuoti į parduotuvę, sutaupome ir dalį transportui reikalingo kuro. Užsiaugindami dalį daržovių, vaisių ir uogų patys, galime sumažinti poreikį pirkti dalį produkcijos, o kartu – su jos gamyba, pakavimu, transportavimu ir prekyba susijusį poveikį aplinkai.
Svarbu, kaip augini
Vis dėlto galutinis poveikis priklauso nuo to, kaip maistas užauginamas. Todėl svarbu nepamiršti, jog savas daržas nebūtinai bus palankesnis aplinkai vien todėl, kad yra savas. Jo poveikis aplinkai priklauso nuo to, kaip mes jį tvarkome. Šildomas šiltnamis, intensyvus dirvos kasimas, plėvelių, dangų naudojimas, perteklinis tręšimas, pesticidų naudojimas, durpių naudojimas, didelis vandens ar kuro naudojimas taip pat turi savo aplinkosauginę kainą.