
Nuotraukos autorius: Arūnas Juknevičius. Melekonių miško kirtavietė (Vilniaus r.)
Žmogaus požiūris į skruzdėles ir jų daroma žala
Kokia nūdienos žmogaus nuomonė apie skruzdėles? Neabejotinai nekokia, nes jos uzurpuoja šiltnamį, daržą, gėlyną ar net namus. Juk tikrai menkas malonumas ravint atversti žemės grumstą ir po juo atrasti įsitaisiusias skruzdes su perais. Pajudintos jos ima panikuoti, zuiti, nešioti perus, puola žmogų (t.y. įsibrovėlį į jų pasaulio šerdį) ir, aišku, apipurškia jį skruzdžių rūgštimi – vieninteliu šių mažų būtybių ginklu. Soduose, daržuose ir namuose dažniausiai pasitaiko trijų rūšių skruzdžių: juodųjų (sodinių), faraoninių ir raudonųjų ugninių. Rausdamos urvus po žeme, skruzdėlės iškilnoja gruntą, augalų šaknys atsiduria lyg kiaurymėse, pats dirvožemis palei augalus jau lieka kitoks. Iš asmeninės patirties galiu pasakyti, kad šiltnamyje jos taip „peraria“ gruntą, kad ties augalais iš komposto ar derlingo substrato pasidaro bemaž smėlis. Įdomu, kad besidarbuodamos skruzdėlės gali net susmukdyti trinkeles – jų tarpuose atsiranda smėlio ir atsijų kauburėliai, o po trinkele – urvelių kiaurymės, tad dėl savo svorio trinkelė tiesiog įsmunka. Man tai primena šiaurės Lietuvos karstines įgriuvas.
Dar viena problema, su kuria susiduria gyventojai, tai skruzdės – amarų ganytojos. Turbūt neatsirastų nei vieno sodininko, kuris mylėtų amarus, tačiau skruzdėlės juos myli. Apie šią abipusę meilę pakalbėsime vėliau, o kol kas uždarykime sodo vartelius. Už jų motutė gamta skruzdėles pasitinka savo šiltame mylinčiame glėbyje.
Skruzdėlių gyvenamoji aplinka
Įvairių šaltinių duomenimis, Lietuvoje gyvena maždaug 40-65 rūšys skruzdėlių. Tikriausiai žmonės labiausiai pastebi rudąsias miško skruzdėles (Formica rufa), nes jos stato didelius, įspūdingus skruzdėlynus. Šioms skruzdėlėms netinka dideli lapuotynai. Jos mieliau renkasi kitokias miško buveines: mišrius spygliuočių, monodominantinius spygliuočių, mišrius spygliuočių ir lapuočių miškus. Lizdus stato iš augalų nuokritų (ypač spyglių) bei dirvos dalelių. Dažniausiai įsikuria prie kelmų ar negyvos medienos. Geriausios ekologinės sąlygos – gerai apšviesti mišrūs plačialapių ir spygliuočių miškai su pietų – pietvakarių ekspozicija. Praradus įprastines buveines (plynai iškirtus mišką), smarkiai pakinta skruzdžių lizdo struktūra, kolonijų dydis ir maitinimosi įpročiai. Skruzdėlėms reikalinga stabili mikroklimato aplinka, kurią užtikrina medžių laja ir miško paklotė.
Skruzdėlių mityba
Dauguma šių skruzdžių yra visaėdės. Pagrindinė jų dieta – vabzdžiai ir lipčius. Vėlyvą pavasarį ir ankstyvą vasarą jos daugiausia maitinasi vabzdžiais, nes šiuo periodu joms reikia didelio kiekio baltymų, kad išmaitintų lervas. Šiuo metu gausu lapus graužiančių organizmų (vikšrų, pjūklelio lervų). Lipčiumi skruzdės dažniausiai maitinasi vėlyvą vasarą arba tada, kai nėra kitokio maisto. Jų dietą sudaro: 45% vabzdžių, 42% lipčiaus, 6 % augalų sulčių, 4% sėklų, 3% grybų ir kitokio maisto. Kuršių Nerijos nacionalinio parko direkcijos duomenimis, mūsų miškuose gyvenančių rudųjų miško skruzdėlių racioną sudaro 62% lipčiaus, 33% vabzdžių ir kitų bestuburių, 4,5% augalų sulčių, 0,3% maitos ir grybų, o taip pat 0,2% sėklų. Vabzdžių mitybinę bazę sudaro: 42% miško kenkėjų, o taip pat 28% neutralių, 16% naudingų ir 14% nenustatytų vabzdžių. Skruzdės aktyviai medžioja, esant 6-25 °C oro temperatūrai.
Skruzdėlių ir amarų tarpusavio ryšys
Gerai žinomas mutualizmas tarp skruzdėlių ir amarų. Tai abipusiai naudingas ryšys. Skruzdės gauna maisto (lipčiaus), o taip pat apsaugo amarus nuo įvairių parazitoidų ir plėšrūnų. Skruzdėlės yra svarbios amarų higienai, nes besikaupiančiose saldžiose amarų išskyrose kaupiasi patogenai, kaip antai, grybelis.
Skruzdėlių priešai gamtoje
Pačias skruzdėles medžioja geniniai paukščiai: žalioji meleta (Picus viridis L.), pilkoji meleta (Picus canus Gm.), o ypač – grąžiagalvė (Jynx torquilla L.). Iš žinduolių jomis smaguriauja barsukai (Meles meles L.), šernai (Sus scrofa L.) ir net rudieji lokiai (Ursus arctos L.). Įdomu, kad šernams skruzdžių rūgštis yra antiparazitinė priemonė.
Skruzdėlių vaidmuo platinant augalų sėklas – mirmekochorija
Dar vienas nuostabus dalykas – tai mirmekochorija – augalų sėklų plitimo būdas, kai jas išnešioja skruzdėlės. Aš pati šio fakto nelabai žinojau, tačiau Ž. Lazdauskaitės knygelėje Pavasarį žydintys augalai ir kitose radau nemažą būrį augalų, kuriems būdinga mirmekochorija. Mane tai maloniai nustebino, nes turbūt pirmą sykį suvokiau, kokios skruzdėlės naudingos. Paprastai tokių augalų sėklos turi priedėlį – sėklagūbrį, kuriame yra baltymų, aliejų ar angliavandenių. Skruzdės tokias sėklas parsineša į skruzdėlyną, maistingąjį priedėlį nugraužia, o sėklas „išmeta“. Paprastai skruzdės sėklas perneša 2-10 m atstumu, o kartais net iki 180 m. Viena kolonija per metus gali pernešti 30 000 sėklų. Manoma, kad apie 7,2% Europos floros sudaro mirmekochoriniai augalai. Pavarčiusi namie turimas botanines knygas, sudariau mirmekochorinių Lietuvos floros augalų lentelę.
Lentelė. Mirmekochoriniai augalai Lietuvoje
| AUGALO LIETUVIŠKAS PAVADINIMAS | AUGALO LOTYNIŠKAS PAVADINIMAS | AUGALO ŽYDĖJIMO LAIKAS |
| Plaukuotasis kiškiagrikis | Luzula pilosa (L.) Willd. | IV – V |
| Paprastasis rūtenis | Corydalis solida L. | IV – V |
| Triskiautė žibuoklė | Hepatica nobilis Mill. | IV – V |
| Paprastoji vištapienė | Gagea lutea L. | IV – V |
| Europinė pipirlapė | Asarum europaeum L. | IV – VI |
| Gegužinė žvynašaknė | Lathraea squamaria L. | V |
| Baltažiedė plukė | Anemone nemorosa L. | IV – V |
| Geltonžiedė plukė | Anemone ranunculoides L. | IV – V |
| Daugiametis laiškenis | Mercurialis perennis L. | IV – V |
| Šliaužiančioji vaisgina | Ajuga reptans L. | V – VI |
| Didžioji ugniažolė | Chelidonium majus L. | V – IX |
| Ankstyvoji viksva | Carex caryophyllea (Latourr.) | IV – V |
| Šilinė viksva | Carex ericetorum ( Pollich) | IV – V |
| Pirštuotoji viksva | Carex digitata L. | IV – V |
| Krūminis kūpolis | Melampyrum nemorosum L. | V – VIII |
| Paprastoji veronika | Veronica chamaedrys L. | V- VIII |
| Vaistinė žvirbliarūtė | Fumaria officinalis L. | V- X |
| Paprastasis godas | Anchusa officinalis L. | VI – VII |
| Dirvinė karpažolė | Euphorbia helioscopia L. | VI – IX |
| Raudonasis dobilas | Trifolium pratense L. | VI – IX |
| Dėmėtoji notrelė | Lamium maculatum L. | V – X |
| Dirvinė buožainė | Knautia arvensis L. Coult. | VI – IX |
| Tamsioji plautė | Pulmonaria obscura ( Dumort.) | IV – V |
| Geltonžiedis šalmutis | Lamiastrum galeobdolon L. | V – VI |
| Pievinis kūpolis | Melampyrum pratense L. | VI – IX |
| Paprastasis kiškiakopūstis | Oxalis acetosella L. | V – VI |
| Našlaitės genties augalai | Viola spp. | |
| Vaistinė česnakūnė | Alliaria petiolata ( M.Bieb.) | IV – VI |
| Meškinis česnakas | Allium ursinum L. | V |
| Varpotoji veronika | Veronica spicata L. | VI – VIII |
| Vaistinė taukė | Symphytum officinale L. | IV – IX |
Miškų kirtimas – grėsmė skruzdėlių kolonijoms
Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, kuriose plėtojama miškininkystė, skruzdėlynams kyla pavojus. Šiaurės Europoje atlikti tyrimai parodė, kad plyni kirtimai trukdo skruzdėlių kolonijų vystymuisi ir daro itin neigiamą poveikį jų populiacijų išlikimui – buveinės tiesiog tampa netinkamos gyventi. Kadangi plynuose kirtimuose lieka nedaug augalų (medžių ir kt.), skruzdės susiduria su savo raciono dalies – lipčiaus, stygiumi, dėl to skruzdės darbininkės ima badauti. Nepakankami maisto ištekliai įtakoja skruzdžių gebėjimą reguliuoti lizdo temperatūrą. Tokioje teritorijoje oro temperatūra labiau svyruoja, dirvožemis ir skruzdėlyno struktūros greičiau išdžiūsta. Padidėjęs saulės spindulių kiekis kirtavietėse tiesiogiai veikia skruzdėlyno paviršių, gali perkaitinti lizdą ir priversti koloniją migruoti arba žūti.

Nuotraukos autorius: Vaiva Narušienė. Kaišiadorių apylinkės.

Nuotraukos autorius: Vaiva Narušienė. Kaišiadorių apylinkės.

Nuotraukos autorius: Edita Paičiūtė. Dubravos miško kirtavietė (Kauno r.)
Skruzdėlynų perkėlimas – galimybė apsaugoti miško skruzdėles
Vis dėlto, galima padėti skruzdėlynams, net jei plyni kirtimai neišvengiami. Pasirodo, skruzdėlynus galima perkelti! Internete yra laisvai prieinamas praktinis vadovas Wood Ant Translocation – Good Practice Guidance, kuriame aprašomi du metodai: vokiškasis ir viso lizdo iškasimo. Visa skruzdėlyno perkėlimo eiga aprašoma labai aiškiai, žingsnis po žingsnio. Skruzdėlyną galima perkelti tik mažo skruzdžių aktyvumo laikotarpiais, pavyzdžiui, ankstyvą pavasarį. Esmingai svarbu skruzdėlyną pergabenti su motinėle, nes be motinėlės lizdas žūtų. Perkėlimo metu aplinkos oro temperatūra turėtų būti nuo 5 iki 10° C. Skruzdžių niekada nevalia judinti, kai jos žiemoja, nes tada jos tūno giliai lizdo viduje, požeminėje dalyje, kur temperatūra pastovesnė, tad jos gali išvengti šalnų. Sunaudojusios žiemos atsargas, kai jų neįmanoma papildyti, žiemojančios darbininkės ir motinėlė imtų badauti.
Ir Lietuvoje būtų galima taikyti tokią skruzdėlynų perkėlimo praktiką (o gal ji kur nors jau išbandyta?). Juk sąnaudų prasme šis perkėlimas tikrai nėra brangus. Tad pasitelkus miškininkus, ekologus ir savanorius, įmanoma pagelbėti šioms miško bičiulėms, nes liūdna matyti kirtavietėse vienišus skruzdėlynus, lyg didžiulėse dykumose pasimetusias piramides.
Skruzdėlės – svarbi ekosistemos dalis
Taigi, skruzdėlės yra be galo svarbios ir reikalingos, ir tik jas geriau pažinę, imsime labiau gerbti ir vertinti. Juk kiekvienas gyvas organizmas yra neatsiejama sudėtingos gamtos dėlionės dalis, o pritrūkus kurios nors detalės, nebegali darniai veikti visas didžiulis gamtos organizmas. Gal mums ir nelabai patinka skruzdėlių kaimynystė soduose ar namuose, tačiau be jų neišsiversime, nes ir mes esame tos pačios gamtos dalis.
Naudota literatūra:
Furjes – Miko A., et al. „ The Role of Red Wood Ants ( Formica rufa Species Group) in Central European Forest Ecosystems – A Literature Review“. „ Insects“ no. 16 (5), 518, 2025
Gudžinskas Z. „Mirmekochorija“. Visuotinė Lietuvių Enciklopedija
Jankevičienė R. “Vasarą žydintys augalai“. Mokslas, 1987
Juhasz O., et al. „ Consequences of Climate Change – Induced Habitat Conversions on Red Wood Ants in a Central European Mountain: A Case Study“. „Animals“ no. 10 (9), 1677, 2020
Lazdauskaitė Ž. “Pavasarį žydintys augalai“. Mokslas, 1985
Murkaitė R., Karazija S. „ Lietuvos miškų augalai“, Mokslas, 1977
Sorvari J. „ Forest Clear Cutting Causes Small Workers in the Polydomuos Wood Ant Formica aquilonia“. „Annales Zoologici Fennici“ no. 46, 2009, p. 431 – 438
Valiulis J. „ Skruzdžių ( Formicidae) inventorizacijos Kuršių Nerijos nacionalinio parko teritorijoje atlikimo paslauga ( Ataskaita)“, 2020
„Wood Ant Translocation – Good Practice Guidance“. „Cairngorms National Park Authority“, 2021